Svarbiausios Varnių regioninio parko kultūros paveldo vertybės

Tai Varnių urbanistinis kompleksas su įžymiausiais statiniais: Varnių katedra (1691 m.) (dabartinė šv.Petro ir šv.Pauliaus parapinė bažnyčia), šv. Aleksandro parapine bažnyčia, pastatyta Vytauto Didžiojo rūpesčiu 1413-1416 metais, Žemaičių kunigų seminarijos rūmais (1770m.), vyskupo M. Valančiaus rezidencija bei skverelis su paminklu vyskupui.

Varnių regioninio parko centras – Varniai. Varnių istorija siekia mezolito amžių, nors pirmieji žmonės prie Biržulio ir Lūksto ežerų lankėsi dar prieš 8000 m. pr. Kristų. Atlikus kasinėjimus Biržulio ežero baseino zonoje rasta apie 50 akmens amžiaus gyvenviečių, stovyklų, kapinynų. Čia rastas ir vienas seniausių kapų visame Rytų Pabaltijyje - Donkalnio žynio kapas, datuojamas 5000 m. pr.Kr. Minėtini ir mezolito laikotarpio kapai Spigino rage. Šiam kompleksui suteiktas Pabiržulio archeologinio draustinio statusas.

Varniuose paties Vytauto nurodymu po Žemaičių krikšto įkurtas Žemaičių vyskupystės centras. Mieste gyveno, mokėsi ir dirbo daug Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių: M. Giedraitis, M.Daukša, M. Strijkovskis, A. Strazdas, A. Vienažindis,  A. Baranauskas, S. Daukantas ir kt. kurių dėka Varniai tapo vienu svarbiausių lietuvių kultūros centrų. Išskirtina vyskupo M.Valančiaus visuomeninė ir kultūrinė veikla.

Varnių regioniniame parke pamatysite, didingiausius Žemaitijos piliakalnius (jų yra 13), menančius  kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus. Žymiausi jų: Medvėgalis (234,5), Girgždūtė (228), Šatrija (228), Moteraitis (218), Sprūdė (216), Bilioniai, Vembūtai.