Kultūra Gamta Paslaugos Veikla Informacija Naujienos Žemėlapiai Fotogalerija Klausimai Kontaktai
Kultūra Grįžti į pradžią Rašykite mums Administruoti  
 
 Pabiržulio archeologinis kompleksas
 Etnokultūra
 Sietuvos kūlgrinda
 Piliakalniai
 Šatrija
 Paršpilis
 Sprūdė
 Moteraitis
 Girgždūtė
 Širmė
 Vembūtai
 Medvėgalis
 Bilioniai (Švedkalnis)
 Žąsūgalos kalnas
 Medininkų žemės gynybinė - signalinė sistema
 Architektūros vertybės
 Varnių katedra
 Paminklas vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui Mykalojui Daukšai
 Biržuvėnų dvaras
 Buvusios Varnių kunigų seminarijos pastatas
 Šv. Aleksandro parapijinė bažnyčia Varniuose
 Sakelių mauzoliejus Sklepkalnyje
 Pavandenės Šv. Onos bažnyčia su varpine
 Vyskupo Motiejaus Valančiaus namas
 Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui
 Gyvenvietės
 Pavandenė
 Janapolė (Viržuvėnai)
 Luokė
 Požerė
 Varniai
 VARNIŲ REGIONINIO PARKO FOLKLORO ANSAMBLIS "DRUJA"


Varniai


Pietinė Varnių pusė iš paukščio skrydžio


Varniai


K.Šiaulytis Varniai iš Debesnų pelkės (akvarelė,akvareliniai pieštukai)

Varniai

 

Varniai garsūs savo praeitimi: XV – XIX a. tai - vienas svarbiausių ir iškiliausių Lietuvos  kultūrinių – religinių centrų.

 

Varnių praeitis siekia ankstyvesnius amžius. Dar neolite ar žalvario amžiuje dabartinių Varnių teritorijoje, dešinėje Varnelės pusėje būta stovyklavietės arba gyvenvietės, kurios įsikurimą šioje vietoje nulėmė sausumos prekybos kelias, jungęs kuršių pamarį su vidurio Lietuva.

 

XIII a susiformuoja Varnių miesto urbanistinė - funkcinė struktūra: dešiniajame miestą į dvi dalis dalijančios Varnelės upės krante kūrėsi gyvenvietė, o kairiajame – religinis, sakralinis centras (laidojimo vieta, alkvietė). 

 

1314 m ankstyviausias Žemaičių Medininkų vardo paminėjimas yra P. Dusburgiečio ,,Prūsijos žemės kronikoje"

Hermanas Vartbergas ,,Livonijos kronikoje" aprašydamas 1370 m. įvykius, nurodo, kad kovo 9 d. ,,Goldingos komtūras su saviškiais iš Kuršo įsiveržė į Lietuvą, būtent: į Pluteną, Malovę, Varnius ir Medininkus"

Toje pačioje kronikoje, aprašant 1372 m. žygį, Medininkai paminėti

dar kartą.

 

1417 m. po Žemaitijos krikšto įkurta Medininkų vyskupija. Varniai paties kunigaikščio Vytauto parėdymu tapo vyskupijos centru ir išliko juo iki pat XIX a. antros pusės. Vilniaus katedros klebonas Motiejus paskirtas pirmuoju Žemaičių vyskupu. Tais pačiais metais baigta statyti Šv. Aleksandro bažnyčia, kurią funduoja taip pat Vytautas.

 

1421 m., kaip spėjama dabartinės kunigų seminarijos vietoje, pastatyta pirmoji Varnių katedra. Prie katedros 1469 m. įkurta mokykla - kartu su Vilniaus katedros mokykla tai buvo pirmosios mokyklos Lietuvoje.

 

XV a. dešiniajame Varnelės krante, upės kilpoje, įkurtas Vyskupo dvaras, kuris  iškasus naują upės vagą atsidūrė dirbtinėje saloje. Gyventojai kaip ir ikikrikščioniškuoju laikotarpiu laidoti kalvoje, prie katedros.

 

1491 m. Varniams suteiktos Kulmo savivaldos teisės, kas pagyvino miesto ekonominį gyvenimą – dešiniajame Varnelės krante susiformuoja Turgaus aikštė, kurios pakraščiuose kūrėsi amatininkai ir prekeiviai. XVI a. miestas įgavo radialinį planą, kuris nebekito iki pat XX a. vidurio.

 

XVI a. Varnių istoriniai įvykiai reikšmingi visos Lietuvos kultūrai – 1595 m. Varniuose kanauninkas Mikalojus Daukša (1527-1613), globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio, išverčia ir išleidžia - „Katekizmą", o 1599 m. - „Postilę". Tai buvo pirmosios lietuviškos knygos išleistos Didžiojoje Lietuvoje. 1575-1578 m. globojamas to paties M. Giedraičio kanauninkas Motiejus Srijkovskis 1547-1582) parašo ir išleidžia „Kroniką" - pirmąją spausdintą Lietuvos istoriją.

 

XVII a. svarbiausias Varnių raidos veiksnys buvo 1635 m. suteiktos Magdeburgo savivaldos teisės. Varniams suteiktas herbas, nustatyta pareigūnų rinkimo tvarka, miestiečiai įpareigoti prie Turgaus aikštės pastatyti rotušę su laikrodžiu. Mieste sėkmingai plečiasi amatai ir prekyba, daugėja gyventojų (1637 m. minimos 88 trobos). Tačiau tolesnę plėtrą sustabdo 1655 – 1656 m. karo su švedais pasekoje kilęs maras ir 1680 m Varnius nusiaubęs gaisras. Gaisro metu sudegė ir katedra, todėl 1680 m. naujos jau mūrinės vėlyvojo baroko stiliaus Varnių katedros statybai parenkama saugesnė vieta - buvusi vyskupo dvaro teritorijoja suformuotoje Varnelės saloje.

 

XVIII a. pradžioje kilusio Šiaurės karo, maro ir bado pasekoje iš 300 Varnių gyventojų lieka vos 30. Tolesnį miesto vystymąsį nulėmė vyskupo J. Lopacinskio veikla, kuris kaip miesto savininkas 1790 m. Varniams suteikė atskirą prekybinę privilegiją. Šio vyskupo rūpesčiu 1765 – 1770 m. senosios katedros vietoje pastatomi 1622 m. įkurtos mūriniai kunigų seminarijos rūmai.

 

XIX a. pradžioje Varniuose susiformuoja stambiausias to laikmečio lietuviškos kultūros židinys. Jo susidarymą nulėmė vyskupo M. Valančiaus veikla. Savo vyskupavimo laikotarpiu (1850 – 1864 m.). M. Valančius Varniuose sutelkė iškiliausias to laikmečio kultūros asmenybės - A. Vienažindį, S. Daukantą, A. Baranauską, L. Ivinskį, M. Akelaitį, J. Pabrėžą, ir kt., rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba ir platinimu, pats rašė,  pradėjo blaivystės sąjūdį, buvo aktyvus 1863-64 m. sukilėlių rėmėjas. Vyskupo rūpesčiu Varniuose atkeltas gydytojas, įsteigta vaistinė, paštas, knygynas, sutvarkytos miesto gatvės.

 

Po 1864 m. sukilimo Varnius skaudžiai palietė caro represijos. Vyskupystės centras ir vyskupo rezidencija iš Varnių perkelti į Kauną, uždarytas rokitų vienuolynas, kultūros veikėjai išblaškyti. Kunigų  seminarijos pastatas paverstas kareivinėmis, į Varnius atkeltas kazokų pulkas. Miestas sumenko.

 

XX a. tarpukario laikotarpiu Varniai buvo valsčiaus centras. Veikė dvi pradžios mokyklos, 2 bibliotekos, sveikatos punktas, vaistinė, pieninė, 3 kredito unijos, 2 malūnai, lentpjūvė, elektrinė, keliasdešimt krautuvių. Miestas garsėjo savo amatininkais. Buvo sutvarkytos, apželdintos gatvės.

 

1927 m. kun. A. Juozapavičiaus iniciatyva priešais M. Valančiaus rezidenciją įrengtas M. Valančiaus skveras, kuriame pastatyti 2 paminklai: vyskupui M. Valančiui (sovietų veikėjų nugriautas - 1951 m., atstatytas - 1990 m.) ir Žuvusiems už Lietuvos laisvę.

 

1950 m. Varniai tapo rajono centru. Miesto centras atstatytas nesilaikant istorinio plano, užstatytas tipiniais pastatais. Šv. Aleksandro bažnyčia paversta sandėliu.  

 

Atkūrus Nepriklausomybę Varniuose įkurtas seniūnijos centras. Veikia M. Valančiaus gimnazija ir žemės ūkio paslaugų ir verslo mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros ir jaunimo centras,  vaistinė, pirminės sveikatos priežiūros centras, kelios parduotuvės, viešbutis "Prie Lūksto", kavinė baras "Medininkā".